fbpx

Kaip tai veikia?

Saulės elektrinės veikimo principas toks: saulės moduliai pritvirtinti specialiais laikikliais prie stogo arba ant įtaiso ant žemės, gamina pastovią elektros srovę. Prie modulių grandinės (arba kelių) prijungtas inverteris keičia pastoviąją srovę į kintamąją ir perduoda ją į namų tinklą, o dvipusis skaitiklis stebi elektros srovės kryptį – jūs naudojate savo elektrą ir perteklių perduodate tinklams, ar imate elektros energiją iš ESO tinklo. Pirmiausia elektra iš saulės elektrinės patenka į namų tinklą ir patenkina namo elektros poreikį. Jeigu saulės elektrinė gamina nepakankamai elektros energijos, jos trūkūmas paimamas iš tinklo automatiškai.

Jeigu saulės elektrinė gamina daugiau negu namui tuo metu reikia, elektros perteklius atiduodamas į ESO tinklą. Tokį pat elektros kiekį galite susigrąžinti tamsiuoju paros ar metų laiku, atsiskaitydami su Ignitis pagal pasirinktą planą. Apie pačius planus – kiek žemiau.

Ignitis sąskaitoje matysite tik atiduotą “pasaugoti” ir susigrąžintą elektros kiekį, o visą saulės elektrinės pagamintos elektros kiekį galėsite matyti saulės elektrinės inverterio monitoringo programėlėje.

Kiek elektros gali pagaminti saulės elektrinė Lietuvoje?

Lietuvoje 1 kW elektrinė geru kampu nukreipta į pietus vidutiniškai per metus gali pagaminti 1 000 kWh. Atitinkamai 10 kW galingumo elektrinė pagamins 10 000 kWh. O tai šiandieninėmis kainomis yra 1490 EUR. Ar tiek sumokate už elektrą per metus? Tada jums vertėtų pradėti galvoti apie 10 kW galios saulės elektrinę.

Jeigu abejojate, kad saulės elektrinė gali tiek pagaminti, pateikiame realų pavyzdį: ant mūsų gamyklos (Vilniuje) stogo esančios 30 kW galios saulės elektrinės 5 metų pagaminamos elektros vidurkis – 30 000 kWh per metus. Taigi, 10 kW galingumo elektrinė būtų pagaminus atitinkamai 10 000 kWh.

Kaip matote iš šio grafiko – sausis, vasaris, lapkritis ir gruodis yra pakankamai nedėkingi saulės elektrinėms, bet kitais mėnesiais pasigaminate pakankamai elektros visiems metams, žinoma, jeigu įvertinate teisingai reikiamą galią.

Detaliai mūsų saulės elektrinės teorinius skaičiavimus ir realią gamybą palyginome čia.

Ar užtenka žiemą saulės elektrinės?

Ne, Lietuvoje neužtenka. Žiemos metu elektros poreikis smarkiai išauga. O saulės tuo metu – mažiausia. Bet vasarą prigamintos elektros perduotos į ESO tinklą užtenka, kad pasinaudoję ESO elektros pasaugojimo paslauga, galėtumete naudoti savo elektrą. 

Ar reikia valyti elektrinę žiemą? Jeigu pasirenkate PREMIUM modulius, jų valyti nėra būtina. Tik saulei išlindus, jie pradeda nusivalyti patys – elementai kaista, ir padeda sniegui tirpti ir nučiuožti. Bet, žinoma, jeigu sninga kelias dienas, elektrinė gali ir nespėti nusivalyti pati. Bet žiemą elektrinės efektyvumas dėl saulės aktyvumo ir taip labai ribotas, tad net kasdienis sniego nuvalymas daug naudos neatneš.

Ar dažnai reikia plauti saulės elektrinę?

Nėra vieno atsakymo.

Standard moduliai kiek gruoblėto ar lengvai matinio stiklo, kuris pagerina modulio efektyvumo savybes, bet tuo pačiu kiek labiau traukia dulkes. Rėmas – dar viena priežastis joms užsilaikyti ilgiau. Stiklo-stiklo moduliai yra visiškai lygaus stiklo ir dar padengti specialia danga, kad nekibtų dulkės. Jeigu modulis berėmis, tai net nėra už ko dulkėms užkibti. Taigi, jeigu gyvenate nedidelio dulkėtumo vietovėje, valyti (ar bent pasižiūrėti ar nėra didelių nešvarumų) pakanka pora kartų per metus.

Jeigu gyvenate netoli dulkėto žvyrkelio, dėmesio reiktų skirti daugiau, negu vidutiniam saulės elektrinės savininkui. Daugiau dėmesio reiktų skirti po didesnių gaisrų apylinkėse.

O jeigu kruša?

Saulės moduliai yra standartizuotas gaminys, todėl privalo praeiti daugybę standartizuotų bandymų. Vienas iš tokių bandymų yra krušos. Krušos bandymo metu bandoma standartizuotais ledo gabalėliais atakuoti modulį ir, jeigu po bandymo ant modulio nėra matomų pažeidimų, reiškia, kad modulis atitinka standartus ir jam suteikiama atitikties deklaracija.

Krušos bandymas yra 6 lygių. Saulės moduliams dažniausiai užtenka pirmojo. Jo metu saulės modulis atakuojamas 25 mm skersmens 23 m/s (82 km/h) greičiu 7,53 g ledo gabaliukais 11 kartų į skirtingas modulio vietas.

6 lygio testas jau būtų su 75 mm skersmens 203 g 39,5 m/s (142 km/h) ledo gabalėliu. Na toks krušos gabalėlis turbūt ir betoną pramuštų.

Kadangi krušos didesniais negu 25 mm ledukais būna ypač retai, saulės modulių gamintojai, jeigu ir daro tokį testą, dažniausiai apsiriboja pirmuoju testo lygiu.

Apsiribojome ir mes. Ir galime garantuoti, kad, jeigu jūsų saulės elektrinę tranko 25 mm skersmens ledukai 23 m/s greičiu, galite būti ramūs tiek su STANDARD, tiek su Solid PRO moduliais. Solid PRO teoriškai praeitų ir 2 testo lygį (35 mm, 20 g, 27 m/s), o gal net ir 3 (45 mm, 43 g 30 m/s). Bet jeigu iš dangaus krenta 6 krušos bandymo lygio 7,5 cm skersmens 200 g ledukai, tai savo saulės elektrinę galite pamiršti. Taip pat, kaip ir automobilio stiklus.

Elektros pasaugojimas ESO tinkluose ir atsiskaitymas už pasaugotą energiją

Gaminantiems vartotojams ESO įrengia dvipusės apskaitos elektros skaitiklį, kuris apskaito:

  • Iš tinklo suvartotos elektros energijos kiekį;
  • Pagamintos ir į tinklą pateiktos energijos kiekį.

Duomenys iš įrengto elektros skaitiklio nuskaitomi automatiškai per atstumą kas mėnesį ir pagal gautus duomenis skaičiuojama elektros suvartojimas ir atidavimas į tinklą bei suformuojama tiksli sąskaita faktūra. Saulės elektrinių savininkams elektros kiekių apskaita vykdoma tik pagal vienos laiko zonos skaitiklių rodmenis.

Dvipusio skaitiklio fiksuojami rodmenys, pateikiami kasmėnesinėje sąskaitoje:

  • kiek savo pagamintos elektros energijos atgavote iš tinklo;
  • kiek elektros energijos trūko (jeigu trūko);
  • kiek elektros energijos sukaupėte.

Už visą elektros kiekį (išskyrus pasigamintą ir suvartotą iš karto), turite atsiskaityti su ESO. Yra svarstytini trys atsiskaitymo būdai ir jums reikia ne daugiau kaip kartą per metus pasirinkti:

  1. Atsiskaitote su ESO už pagamintos ir susigrąžintos elektros energijos kWh – 5,023 ct vietoj 14,9.
  2. Mokate ESO mėnesinį mokestį už instaliuotą saulės elektrinės galią – 2,6357 EUR už kW per mėnesį.
  3. Mokate ESO savo pagaminta elektra – 36 proc. jūsų saulės elektrinės pagamintos elektros atiduodate į tinklą.

Mūsų skaičiavimais, jeigu suvartojate bent 39 proc. elektros energijos šviesiuoju paros metu, kai saulės elektrinė gamina elektrą, labiausiai apsimoka rinktis pirmąjį būdą – atsiskaitymo už kilovatvalandę būdą. Jeigu tuo metu suvartojate mažiau negu 39 proc., o daugiau negu 61 proc. elektros energijos suvartojate kaip susigrąžintą, labiau apsimoka rinktis antrąjį – atsiskaitymo už galią būdą.

Jeigu už elektrą nenorite mokėti pinigais iš viso, reikėtų rinktis trečiąjį būdą. Tik tokiu atveju reikia 36 proc. galingesnės elektrinės. Tokiu atveju pradinė investicija didesnė. Bet – gaunate didesnę paramą ir mūsų teoriniais skaičiavimais atsipirkimas skiriasi tik puse metų nuo pirmųjų dviejų variantų. O po to – elektra – už dyką. Svarbu suprasti, kad “Energetiniai metai” prasideda nuo balandžio 1 d. Tad, įsivertinkite tai rinkdamiesi planą.

Kas būtent Jums labiau apsimoka, mes neatsakysime, bet atidus elektros vartojimo įpročių sekimas leis jums už elektrą mokėti ne daugiau kaip 20 proc. nuo visos Jūsų elektrinės pagamintos elektros kainos. O tai reiškia bent 80 proc. mažesnes elektros sąskaitas negu šiandien. Arba 100 proc., jeigu pasirenkate atsiskaitymo savo elektra būdą.

O jeigu be ESO?

Tiems, kas nori būti nepriklausomi nuo ESO, reikėtų pasirinkti akumuliatoriaus (elektros energijai pasaugoti) sprendimą. Bet kol kas akumuliatoriai pakankamai brangūs, tad ESO paslauga mūsų skaičiavimais yra racionalesnė. Pvz., 10 kW elektrinės, pasirinkę atsiskaitymo už pasaugotą elektrą arba galios mokestį, Ignitis mokėtumėte apie 200 EUR per metus. O geras akumuliatorius namams, gali kainuoti kelis tūkstančius. Ir garantijos akumuliatoriams kol kas labai trumpos. Tad mūsų rekomendacija – pasirinkti vieną iš trijų atsiskaitymo būdų su ESO ir prisijungti į tinklą.

Teisybės dėlei reiktų paminėti ir dar vieną – mišrų, bet ten sutaupymai atsirastų tik jeigu labai tiksliai procentaliai atitaikysite į 2-5 proc. elektros vartojimo skirtumus. Siūlome nevargti ir tiesiog pasirinkti iš pirmųjų trijų būdų.

Kokios galios elektrinės reikia jums? Koks bus jos plotas?

Rekomenduojame įsivertinti – jūs metų elektros poreikis proporcingai turėtų atitikti elektrinės galią (sunaudojate 1 000 kWh – reikia 1 kW saulės elektrinės). Žemiau pateikiame lentelę, kaip pasiskaičiuoti optimalų elektrinės galingumą, sužinoti modulių skaičių ir įsivaizduoti mažiausią jos užimamą plotą ant šlaitinio stogo.

Jeigu planuose yra elektros vartojimo padidėjimas, turėtumėte objektyviai įvertinti elektros vartojimo pokyčius. Kiek sunaudos jūsų naujas šilumos siurblys mes neatsakysime. Galime atsakyti tik kiek jums galingesnės elektrinės reikia, jeigu elektros vartojimas padidėja 1 000 kWh per metus.

Elektros
suvartojimas,
kWh/mėn.
Elektros
suvartojimas,
kWh/metai
Saulės
elektrinės
galia, kW
Modulių
(mono)
skaičius
Elektrinės
plotas
kv. m
100 1200
200240031016
30036003,61219,2
500600062032
80096009,93352,8
100012000124062
150018000186096
2000240002480128

Nuo 2019 m. liepos galima įsirengti iki 30 kW elektrinę. Bet čia iškyla klausimas su ESO – kokio galingumo saulės elektrinę leis jums ESO prisijungti prie tinklų. Saulės elektrinės prijungimo sąlygas gauname mes pradėdami vykdyti sutartį. Jeigu norite būti tikri, kad jums bus leista įsirengti norimos galios elektrinę, šias sąlygas išsiimti galite ir jūs.

Lentelėje skaičiavimai pateikti saulės elektrinei ant šlaitinio stogo su mono kristaliniais moduliais (juodais) – jų galingumas skaičiavimo metu buvo 300 W. Poly kristaliniai (mėlyni) moduliai yra pigesni, bet 10 proc. silpnesni. Todėl tam, kad pasiekti norimą galingumą, reikės 10 proc. daugiau modulių. Tokia pačia proporcija kinta ir elektrinės plotas. Lentelėje pateikti skaičiavimai apima tik modulių plotą, nevertinant techninių tarpų.

Ant plokščio stogo saulės elektrinių išmatavimai kitokie. Jie priklauso dar ir nuo to, kokią tvirtinimo sistemą pasirinksite – pietų ar rytai-vakarai. Pietų krypties elektrinė statomos eilėmis 1,6 m atstumais tarp jų.

Rytų-vakarų krypties elektrinės moduliai dedami kaip knyga. Jie pasvirimo kampas nėra didelis, tad atstumų tarp eilių palikti nereikia – tik eksploatacinius.

Kur gyvenate?

Saulės aktyvumas skirtingas kiekvienoje apskrityje.

Saulėčiausias – pajūrys, o tamsiausia – Vilniaus apskritis. Bet kaip etaloną paimkime Šiaulius. Nors saulės prasme – tai visiškai vidutiniška apskritis.

VilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysAlytusMarijampolėUtena
92794710319739509761010941

Idealaus kampo 1 kW galios saulės elektrinė Šiaulių apskrityje teoriniais skaičiavimais turėtų pagaminti 973 kWh per metus. Tokia pati elektrinė Klaipėdoje pagamintų 6 proc. daugiau elektros energijos, o Vilniuje – 5 proc. mažiau.

Reikia pastebėti, kad teoriniais skaičiavimais Vilniuje esanti 1 kW saulės elektrinė turėtų pagaminti 927 kWh, bet mūsų elektrinės 1 kW atitikmuo ant gamyklos stogo gamina virš 1 000 kWh jau 5 veiklos metus. Tai iš dalies yra dėl klimato kaitos ir daugiau saulėtų dienų, negu jų įtaka matyti teoriniuose skaičiavimuose.

Stogo ypatybės

Jeigu stogas – šlaitinis, stogo nuolydžio kryptis ir jo pasvirimo kampas yra pats svarbiausias faktorių lemiančių saulės elektrinės elektros gamybos kiekį.

Idealus stogo kampas saulės elektrinei nukreiptai į pietus – 35 laipsniai. Jegu stogas į rytus ar vakarus, 35 laipsnių jau nereikia, saulės elektrinė nukreipta į vakarus ar rytus našiau veiks pasvirusi 15 laipsnių. Pažiūrėkite į lentelę – žinodami savo stogo nuokrypio kampą bei jo kryptį pasaulio šalių atžvilgiu, matysite, kiek reikėtų pasiplanuoti galios rezervo savai saulės elektrinei.

Nuolydžio
kampas
VPVPPRR
158693959184
208594979383
258595999482
308496999481
3583971009480

Idealios sąlygos saulės elektrinei

Idealiausia saulės elektrinei apskritis – Klaipėdos arba Marijampolės. Jeigu gyvenate čia ir jūsų namo stogas 35 laipsnių kampu į pietus, sveikiname, jūs turėsite vieną efektyviausių Lietuvoje saulės elektrinių. Jeigu stogas sudėtingas ir dar nukreiptas mažiau saulėtomis kryptimis, tai elektrinės generacija, o tuo pačiu ir atsipirkimo terminas gali nukentėti. Plačiau apie stogo sudėtingumo ir krypties įtaką saulės elektrinės efektyvumui skaitykite čia

Bet, jeigu stogas neblogas, galite pradėti domėtis, ką ant jo uždėti

Jeigu stogo dar nėra, pasvarstykite apie saulės elektrinę vietoj stogo dangos.

Arba užpildykite užklausą ir mes jums pasiūlysime optimaliausią variantą.

Jeigu turite tikslų poreikį, nurodykite komentare.
*montuojame tik ant šiuolaikinio šiferio. Asbestinio šiferio stogams saulės elektrinių nerekomenduojame
Jeigu prie stogo dangos punkto nebuvo jūsų varianto, parašykite čia.
Trumpai aprašykite savo situaciją (vieta, kur norite statyti saulės jėgainę. Jeigu ant stogo, nurodykite – plokščias ar šlaitinis. Galbūt žinote, savo metinį elektros poreikį? O galbūt tiesiog norite pasitarti? Tai tiesiog ir brūkštelkite.)