fbpx

Kaip tai veikia?

Saulės elektrinės veikimo principas toks: saulės moduliai pritvirtinti specialiais laikikliais prie stogo arba ant įtaiso ant žemės, gamina pastovią elektros srovę, prie modulių grandinės prijungtas inverteris keičia pastoviąją srovę į kintamąją ir perduoda ją į namų tinklą, o dvipusis skaitiklis stebi elektros srovės kryptį – jūs naudojate savo elektrą ir perteklių perduodate tinklams, ar imate elektros energiją iš ESO tinklo. Jeigu saulės elektrinė gamina nepakankamai elektros energijos, jos trūkūmas paimamas iš tinklo automatiškai. Jeigu saulės elektrinė gamina daugiau negu jums duotuoju momentu reikia, perteklius atiduodamas į ESO tinklą. Jūs šią elektros energiją susigrąžinate tamsiuoju paros ar metų laiku, atsiskaitydami su ESO pagal pasirinktą planą. Apie pačius planus – kiek žemiau.

Kiek elektros gali pagaminti saulės elektrinė Lietuvoje?

1 kW elektrinė Lietuvoje vidutiniškai per metus gali pagaminti 1 000 kWh. Atitinkamai 10 kW galingumo elektrinė pagamins 10 000 kWh. O tai šiandieninėmis kainomis yra 1300 EUR. Ar tiek sumokate už elektrą per metus? Tada jums vertėtų pradėti galvoti apie 10 kW galingumo saulės elektrinę.

Ar tikrai saulės elektrinė gali pagaminti tokį elektros (ir pinigų) kiekį? Pateikiame pavyzdį ant mūsų gamyklos stogo esančios 30 kW saulės elektrinės – 5 metų pagaminamos elektros vidurkis – 30 000 kWh per metus. Taigi, 10 kW galingumo elektrinė prigamintų atitinkamai 10 000 kWh.

Kaip matote iš šio grafiko – sausis, vasaris, lapkritis ir gruodis yra pakankamai nedėkingi saulės elektrinėms, bet už tat kitais mėnesiais galite pasigaminti elektros visiems metams.

Detaliai mūsų saulės elektrinės teorinius skaičiavimus ir realią gamybą palyginome čia.

Ar užtenka žiemą saulės elektrinės?

Ne, Lietuvoje neužtenka. Ypač, jeigu elektros poreikis smarkiai išauga žiemos metu. O taip dažniausiai ir būna. Bet, kaip jau ir minėjome, vasarą prisigaminate tiek elektros, kad pasinaudoję ESO elektros pasaugojimo paslauga, galite naudoti savo elektrą. 

Ar reikia valyti elektrinę žiemą? Jeigu pasirenkate PREMIUM modulius, jų valyti nėra būtina. Tik saulei išlindus, jie pradeda nusivalyti patys – elementai kaista, ir padeda sniegui nutirpti ir nučiuožti. Bet, žinoma, jeigu sninga kelias dienas elektrinė gali ir nespėti nusivalyti pati. Bet žiemą elektrinės efektyvumas dėl saulės aktyvumo ir taip labai ribotas, tad net kasdienis sniego nuvalymas daug naudos neatneš.

O jeigu kruša?

Saulės moduliai yra standartizuotas gaminys ir tam, kad jie galėtų vadintis saulės moduliais, privalo praeiti daugybę standartizuotų bandymų. Vienas iš tokių bandymų yra krušos. Krušos bandymo metu bandoma standartizuotais ledo gabalėliais atakuoti modulį ir, jeigu po bandymo ant modulio nėra matomų pažeidimų, reiškia, kad modulis atitinka standartus ir jam suteikiama atitikties deklaracija.

Krušos bandymas yra 6 lygių. Saulės moduliams dažniausiai užtenka pirmojo. Jo metu saulės modulis atakuojamas 25 mm skersmens 23 m/s (82 km/h) greičiu 7,53 g ledo gabaliukais 11 kartų į skirtingas modulio vietas.

6 lygio testas jau būtų su 75 mm skersmens 203 g 39,5 m/s (142 km/h) ledo gabalėliu. Na toks krušos gabalėlis turbūt ir betoną pramuštų.

Kadangi krušos didesniais negu 25 mm krušiukais būna ypač retai, saulės modulių gamintojai, jeigu ir daro tokį testą, dažniausiai apsiriboja pirmuoju testo lygiu.

Apsiribojome ir mes. Ir galime garantuoti, kad, jeigu jūsų saulės elektrinę tranko 25 mm skersmens ledukai 23 m/s greičiu, galite būti ramūs tiek su STANDARD, tiek su Solid PRO moduliais. Solid PRO teoriškai praeitų ir 2 testo lygį (35 mm, 20 g, 27 m/s), o gal net ir 3 (45 mm, 43 g 30 m/s). Bet jeigu iš dangaus krenta 6 krušos bandymo lygio 7,5 cm skersmens 200 g ledukai, tai savo saulės elektrinę galite pamiršti. Į lauką tokios krušos metu gal geriau net neikit. Automobilio bus gaila taip pat. Stogo irgi.

Elektros pasaugojimas ESO tinkluose ir atsiskaitymas už pasaugotą energiją

Dažnas pradedantis galvoti apie saulės energiją, nori kuo mažiau atiduoti savo pagamintos energijos kažkam kitam. Ir tai visiškai natūralu. Nesiimsime dabar nagrinėti, koks mokestis būtų teisingas, bet pabandysime paaiškinti kaip pasirinkti sau naudingiausią sprendimą.

Oficialiame ESO tinklapyje galite rasti informaciją apie tai, kokį atsiskaitymo būdą su ESO pasirinkti. Yra svarstytini trys būdai ir jums reikia ne daugiau kaip kartą per metus pasirinkti:

  1. Atsiskaitote su ESO už pagamintos ir susigrąžintos elektros energijos kWh – 4,25 ct vietoj 13.
  2. Mokate ESO mėnesinį mokestį už instaliuotą saulės elektrinės galią – 2,1659 EUR už kW per mėnesį.
  3. Mokate ESO savo pagaminta elektra – 36 proc. jūsų saulės elektrinės pagamintos elektros atiduodate į tinklą.

Mūsų skaičiavimais, jeigu suvartojate bent 39 proc. elektros energijos šviesiuoju paros metu, kai saulės elektrinė gamina elektrą, labiausiai apsimoka rinktis pirmąjį būdą – atsiskaitymo už kilovatvalandę būdą. Jeigu tuo metu suvartojate mažiau negu 39 proc., o daugiau negu 61 proc. elektros energijos suvartojate kaip susigrąžintą, labiau apsimoka rinktis antrąjį – atsiskaitymo už galią būdą.

Jeigu už elektrą nenorite mokėti pinigais iš viso, reikėtų rinktis trečiąjį būdą. Tik tokiu atveju reikia 36 proc. galingesnės elektrinės. Taigi ir pradinė investicija didesnė. Bet – gaunate didesnę paramą ir teoriniais skaičiavimais atsipirkimas skiriasi tik puse metų nuo pirmųjų dviejų variantų. O po to – elektra – už dyką.

Kas būtent Jums labiau apsimoka, mes neatsakysime, bet atidus elektros vartojimo įpročių sekimas leis jums už elektrą atiduoti ne daugiau kaip 20 proc. nuo visos Jūsų elektrinės pagamintos elektros kainos. O tai reiškia bent 80 proc. mažesnes elektros sąskaitas.

O jeigu be ESO?

Tiems, kas nenori draugauti su ESO jokiais būdais, reikėtų pasirinkti akumuliatoriaus sprendimą. Bet kol jie pakankamai brangūs, ESO paslauga atrodo racionalesnė. Nuo 10 kW elektrinės, pasirinkę atsiskaitymo už pasaugotą elektrą arba galios mokestį, ESO mokėtumėte apie 200 EUR per metus. O geras akumuliatorius namams, gali kainuoti ir kaip visa kita saulės elektrinės įranga. Ir garantijos akumuliatoriams kol kas labai trumpos. Todėl mes siūlome vis dėl to bendradarbiauti su ESO – pasirinkti vieną iš trijų būdų. Teisybės dėlei reiktų paminėti ir dar vieną – mišrų, bet ten sutaupymai atsirastų tik jeigu labai tiksliai procentaliai atitaikysite į 2-5 proc. elektros vartojimo skirtumus. Siūlome nevargti ir tiesiog pasirinkti iš pirmųjų trijų būdų.

Kokios galios elektrinės reikia jums? Koks bus jos plotas?

Rekomenduojame įsivertinti – tiek, kiek elektros suvartojate per metus, proporcingai turėtų atitikti ir elektrinės galingumą. Pateikiame lentelę, kaip pasiskaičiuoti optimalų elektrinės galingumą, sužinoti modulių skaičių ir įsivaizduoti mažiausią jos užimamą plotą ant šlaitinio stogo. Jeigu planuose yra elektros vartojimo padidėjimas, turėtumėte objektyviai įvertinti elektros vartojimo pokyčius. Kiek sunaudos jūsų naujas šilumos siurblys – mes neatsakysime. Galime atsakyti tik kiek jums galingesnės elektrinės reikia, jeigu elektros vartojimas padidėja 1 000 kWh per metus.

Elektros
suvartojimas,
kWh/mėn.
Elektros
suvartojimas,
kWh/metai
Saulės
elektrinės
galia, kW
Modulių
(mono)
skaičius
Elektrinės
plotas
kv. m
100 1200
200240031016
30036003,61219,2
500600062032
80096009,93352,8
100012000124062
150018000186096
2000240002480128

Jeigu suvartojate daugiau negu 800 kWh per mėnesį arba daugiau negu 10000 kWh per metus, nuo 2019 m. liepos galite galvoti ir apie galingesnę saulės elektrinę. Proporcingai ir didesnę. Na, ir žinoma, brangesnę.

Lentelėje skaičiavimai daryti su mono kristaliniais moduliais (juodais) – jų galingumas yra 300 W. Poly kristaliniai (mėlyni) moduliai yra pigesni, bet 10 proc. silpnesni. Todėl tam, kad pasiekti norimą galingumą, reikės 10 proc. daugiau modulių. Tokia pačia proporcija kinta ir elektrinės plotas.

Ant plokščio stogo išmatavimai kitokie. Jie priklauso dar ir nuo to, kokią tvirtinimo sistemą pasirinksite – pietų ar rytai-vakarai. Pietų krypties elektrinė statom eilėmis 1,6 m atstumais. Todėl matyti pakankamai dideli tarpai.

Rytų-vakarų krypties elektrinės moduliai dedami kaip knyga. Jie pasvirimo kampas nėra didelis, tad atstumų tarp eilių palikti nereikia – tik eksploatacinius.

Ar tinkamas jūsų stogas?

Jeigu stogas – šlaitinis, stogo nuolydžio kryptis ir jo pasvirimo kampas yra vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių saulės elektrinės efektyvumą. Jis, beje, skirtingas ir kiekvienoje apskrityje.

Saulėčiausias – pajūrys, o tamsiausia – Vilniaus apskritis. Bet kaip pavyzdį paimkime Saulės miestą ir jo apskritį – Šiaulius. Nors saulės prasme – tai visiškai vidutiniška apskritis.

VilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysAlytusMarijampolėUtena
92794710319739509761010941

Idealaus kampo 1 kW galios saulės elektrinė Šiaulių apskrityje teoriniais skaičiavimai turėtų pagaminti 973 kWh per metus. Tokia pati elektrinė Klaipėdoje prigamintų 6 proc. daugiau elektros, o Vilniuje – 5 proc. mažiau.

Ir vėl gi – teoriniais skaičiavimais Vilniuje esanti 1 kW saulės elektrinė turėtų pagaminti 927 kWh, o mūsų elektrinės 1 kW atitikmuo ant gamyklos stogo gamina virš 1 000 kWh per 5 veiklos metus. Tai iš dalies yra dėl klimato kaitos ir daugiau saulėtų dienų, negu jų įtaka matyti teoriniuose skaičiavimuose.

Stogo nuolydis irgi turi didelę įtaką saulės elektrinės efektyvumui. Įdomu yra tai, kad jeigu stogas nukreiptas į rytus arba vakarus, idealus saulės elektrinei kampas skiriasi nuo idealus kampo saulės elektrinei nukreiptai į pietus – 35 laipsniai. Vakarai ir rytai prašosi tik 15 laipsnių. Laipsnių pokytis leidžia elektrinei ilgiau gaudyti saulės spindulius. Pažiūrėkite į lentelę – žinodami savo stogo nuokrypio kampą, matysite, kiek reikėtų pasiplanuoti galios rezervo savai saulės elektrinei.

Nuolydžio
kampas
VPVPPRR
158693959184
208594979383
258595999482
308496999481
3583971009480

Taigi, idealiausia saulės elektrinei vieta – Klaipėda arba Marijampolė. O jeigu gyvenate čia ir jūsų namo stogas 35 laipsniu kampu į pietus, sveikiname, jūs greičiausiai turėsite vieną efektyviausių Lietuvoje elektrinių. Jeigu stogas sudėtingas ir dar nukreiptas mažiau saulėtomis kryptimis, tai elektrinės efektyvumas (ir atsipirkimo terminas) gali nukentėti. Plačiau apie stogo sudėtingumo ir krypties įtaką saulės elektrinės efektyvumui skaitykite čia

Bet, jeigu stogas neblogas, galite pradėti domėtis, ką ant jo uždėti

Jeigu stogo dar nėra, pasvarstykite apie saulės elektrinę vietoj stogo dangos.

Arba užpildykite užklausą ir mes jums pasiūlysime

Jeigu žinote tikslų poreikį, nurodykite komentare.
*montuojame tik ant šiuolaikinio šiferio. Asbestinio šiferio stogams saulės elektrinių nerekomenduojame
Jeigu prie stogo dangos punkto nebuvo jūsų varianto, parašykite čia.
Trumpai aprašykite savo situaciją (vieta, kur norite statyti saulės jėgainę. Jeigu ant stogo, nurodykite – plokščias ar šlaitinis. Galbūt žinote, savo metinį elektros poreikį? O galbūt tiesiog norite pasitarti? Tai tiesiog ir brūkštelkite.)