fbpx

Naujienos

Investicinis pasiūlymas

Įsivaizduokite situaciją – pamatote skelbimą internete – siūlo kažkas investuoti su 10 proc. metine grąža. Ką pagalvotumėte?
Bankas? Investicinis fondas? Pensijų fondas? Ne – saulės elektrines namams siūlanti bendrovė.
Apie ką pasiūlymas?
Ekonomiškai naudingiausio sprendimo saulės elektrinė kainuoja maždaug 1 tūkst. EUR už 1 kW instaliuotos galios. 1 kW galios elektrinė per metus pajėgi sugeneruoti 1 000 kWh. O tai jau galime paskaičiuoti naujomis elektros kainomis – 130 EUR pelno per metus. Iš šis pelnas (kol kas) jokiais GPM‘ais neapmokestinamas! Investicijai rizikos priduoda rinkos prievaizdo taikomas elektros pasaugojimo mokestis, kuris saulės elektrinės pagamintai elektrai gali siekti ir iki 32 proc. nuo pelno. Bet kitas rinkos prievaizdas gali jums iškart atiduoti 33 proc. nuo jūsų pradinės investicijos.
Kosmosas? Ne, tai šios dienos saulės energetikos realybė.
Žinoma, pasipils dabar gausybė buvusių investuotojų, pasirinkusių netinkamų instrumentų ir bandys jus gąsdinti savo padarytomis klaidomis. Bet, jeigu saulės niekas neišjungs ir Eyjafjallajökull’io debesys neuždengs jūsų namo, Europos mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvoje toks verslo modelis labai realus. Ypač jeigu pasirenkate saulės modulius bent su 20 metų garantija.

Kiek medžių verta jūsų saulės elektrinė?

Pagal seną posakį – tikras vyras per savo gyvenimą turi pastatyti namą, užauginti sūnų ir pasodinti medį. Nesiimsime nagrinėti kiek šis posakis aktualus šiomis dienomis, bet panagrinėkime kitu aspektu. Vidutinė saulės elektrinė per metus gali pagaminti elektros energijos tiek, kad nebūtų išskirta 3-4 tonos anglies dvideginio. O tai yra tiek, kiek jo perdirba 75-100 medžių. Tad su kiek didesne nei vidutine elektrine jūs atliekate ir nedidelio miškelio funkciją. O jeigu kiek perfrazuotume posakį – tikras vyras per savo gyvenimą turi pastatyti namą, užauginti sūnų ir įsirengti saulės elektrinę.
O kiek svarbu jums saulės elektrinės ekologinis aspektas? Ar iš vis svarbu?

Kokį saulės modulį pasirinkti?

Mūsų dažnai klausia – kokį saulės modulį pasirinkti? Kodėl stikliniai moduliai brangesni? Ar jie tvirti? O kodėl vieniems garantija – 30 metų, o kitiems tik 20? Va pabandėm ir mes. Su koja 🙂

Ar užtenka saulės?

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad saulės energijos neužtenka. Va tokiems skeptikams ir yra šis pranešimas. Žinoma, saulės Lietuvoje nėra tiek, kaip Portugalijoje ar Turkijoje, bet pilnai užtenka tam, kad jūs išnaudotumėte ją maksimaliai savo reikmėms. Panaši situacija yra ir Vokietijoje – geriausiai ir našiausiai saulės energiją išnaudojančioje Europos šalyje. Švedai ir norvegai sparčiai vejasi vokiečius. Pažiūrėkite į žemėlapį – pas juos saulės dar mažiau negu pas mus! Kodėl jie statosi saulės elektrines? Visų pirma – saulės moduliai veikia net tada, kai apsiniaukę. Žinoma, mažesniu pajėgumu, bet veikia. Visų antra – mūsų (ir vokiečių) klimatinėmis sąlygomis 10 kW elektrinė per metus gali pagaminti apie 10 tūkst. kWh elektros energijos. O tai 1000 Eur lietuviškomis kainomis. Gal kam reikia 1000 EUR? Saulė jums per metus gali padovanoti. Tik pradžiai įsirenkite saulės elektrinę.

Nuo ko priklauso kaina?

Kodėl jūsų saulės elektrinė bus brangesnė nei kaimyno? Arba atvirkščiai? Galingumas – juk toks pats?
Saulės elektrinė ant stogo nėra tik tvarkingai sudėti saulės moduliai. Jie tvirtinami ant stogo specialiais laikikliais. O šie laikikliai – kiekvienai stogo dangai – skirtingi. Pigiausia tvirtinimo sistema yra trapecinei ir banguotai skardai. Brangesnė – čerpėms, šiferiui ir bituminei dangai. Valcuota skarda – dar daugiau. Jeigu stogas plokščias ir reikia statyti konstrukcijas, gaunasi dar brangiau. Na, o brangiausias sprendimas – vietoj stogo dangos.
Vien medžiagos tvirtinti elektrinę ant stogo gali sudaryti apie 10-20 proc. saulės elektrinės sąmatos, tad šis skirtumas ir gali atsispindėti skirtingų pastatų identiškoms elektrinėms.
Tad, labai nenustebkit, jeigu mūsų paklausit – kiek kainuoja? O mes iš karto paklausime – koks stogas?
O jeigu statote namą ir galvojate apie saulės elektrinę, jau turbūt supratot, kokios dangos nesirinkti 

Antanas Juknevičius apie savo sunkvežimio privalumus

Antanas Juknevičius: 2019 m. Dakare saulę išnaudosime 100%

2019 m. Dakare Antanas Juknevičius su patyrusia inžinierių komanda žengia naują žingsnį atsinaujinančių energijos išteklių ir sporto istorijoje. Aptarnavimo sunkvežimyje instaliavęs naują saulės modulių sistemą, visų lenktynių metu bandys išsiversti be išorinių energijos šaltinių.

2018 m. Dakare 12-ąją vietą bendroje įskaitoje su komanda „CRAFT Bearings“ iškovojęs A. Juknevičius šiame Dakare taip pat pelnė ir lenktynių organizatorių įsteigtą „Eco-Label“ apdovanojimą.

Lietuviams iškovoti ekologiškiausios komandos titulą leido ant aptarnavimo sunkvežimio stogo įrengta saulės elektrinė. Jau pernai 80% komandos „CRAFT Bearings“ elektros poreikių buvo patenkinama panaudojant sukauptą saulės energiją. Dyzeliniai generatoriai buvo jungiami tik tais atvejais, kai remonto dirbtuvėse pajungiama itin daug prietaisų.

„Pernai susiklostė sąlygos, kad įsirengti saulės modulių sistemą sumanėme jau pasirengimo pabaigoje ir tai padaryti turėjome labai greitai – per 2 savaites. O dar sužinojome, kad Dakaras pradėjo organizuoti  „Eco-Label“ konkursą. Nedelsdami kreipėmės į „SoliTek“, kurių inžinieriai be dvejonių sutiko padėti.

Tada ant sunkvežimio pritvirtinę saulės modulius vargiai tikėjomės, kad lenktynių metu galėsime beveik nejungti elektros generatorių, juos naudodami tik išskirtiniais atvejais – suvirinant automobilio detales. Dirbome visiškoje tyloje, nedeginome kuro, neteršėme oro“, – pasakoja Antanas.

Čia pat jis prisimena, kad prieš praėjusį Dakarą vyriausias „CRAFT Bearings“ komandos inžinierius Marius Bernotas į naujai sumontuotus „SoliTek“ saulės modulius žiūrėjo skeptiškai. Nemanė, kad verta gaišti laiką „apsikarstant sunkvežimį visokiom nesąmonėm“.

Pasibaigus Dakarui, Marius pripažino klydęs ir pats pradėjo aktyviai domėtis platesniu saulės modulių panaudojimu, netgi įsirengiant juos ant savo namo stogo.

Įsitikinęs saulės energijos technologijų galia praėjusiame Dakare, šiemet Antanas su komanda kartu su „SoliTek“ bei koncernu ABB įrengė 10 kv. m ploto naujos kartos stiklas-stiklas dvipusę saulės modulių sistemą.

ABB įdiegta inovatyvi hibridinė energijos valdymo sistema leis Antano komandai P. Amerikos klimatinėmis sąlygomis per dieną iš saulės pasikrauti tiek elektros energijos, kad jos užtektų visiems komandos poreikiams dvi dienas.

„Šiemet turime uždavinį – iš viso nejungti generatoriaus. Mes uždėsime plombą ant generatoriaus ir, jei „SoliTek“ ir ABB inžinieriams viską pavyko apskaičiuoti ir įrengti pagal planą, tai  Dakare mes nė karto nekursime generatoriaus. Kai grįšime – ta plomba turės būti nepaliesta“, – sako A. Juknevičius.

Naujoji dvipusių grūdinto stiklo saulės modulių sistema ypatinga tuo, kad šviesos energiją sugeria ne tik per viršų, bet ir apatinę modulių pusę, taip iš saulės išgaunant iki 10% daugiau energijos. Moduliai sumontuoti paliekant 5 cm tarpą nuo baltai dažyto sunkvežimio stogo, kad būtų kuo daugiau sugerta ir nuo mašinos atspindėtos saulės energijos.

Sunkvežimyje instaliuotų ličio jonų baterijų talpa – 8 kWh, maksimalus sistemos galingumas – 3 kW. O sistemoje integruotas keitiklis leis ir trifaziams agregatams, pirmiausiai suvirinimo įrangai, dirbti taip, kaip reikia.

„Pilnai iš saulės pakrovę naująsias baterijas, galėsime dvi dienas dirbti pilnu pajėgumu, nenaudodami jokių išorinių elektros šaltinių. Kas dalyvavęs Dakare, puikiai žino, ką reiškia prie kiekvieno bivuako ūžiantys dyzelio generatoriai – po sunkios dienos trasoje, mažiausiai nori dar visą naktį tvyrančio įkyraus triukšmo.

Jau 2018 m. Dakare pastebėjome, kad ir kitos komandos vakarais noriai kūrėsi prie mūsų. Mes buvome tiek šviesiausias, tiek ir tyliausias ekipažas visose Dakaro stovyklose“, – pasakoja A. Juknevičius.

„Tai tikrai stebuklas, jei galima tris savaites su tokiu sunkvežimiu dirbti nesijungiant prie išorinių elektros energijos šaltinių. Viską gauti tik iš saulės ir su tokiu nedideliu plotu, kaip sunkvežimio stogas – būti pilnai apsirūpinus elektros energija ir nepriklausomiems. Ir visa tai veikia!” – džiaugiasi naujam Dakarui jau pasiruošęs Antanas Juknevičius.

Dakaro organizatoriai „Eco-Label“ ženklu kasmet išskiria ekologiškus projektus vykdančias komandas. Taip (palyginti taršaus) automobilių sporto atstovai skatinami naujai pažvelgti į gamtinių išteklių tausojimą, bei prisidėti prie naujų būdų populiarinimo saugant gamtą ir taupant energiją.

Apie saulės modulius

Apie saulės modulius – paprastai.

Mūsų dažnai klausia – kas yra saulės modulis, o gal kolektorius, o gal baterija? Tad kartu su Laisvės TV nusprendėme žmonių kalba papasakoti, kas yra saulės moduliai, iš ko jie pagaminti ir kodėl jie gali gaminti saulės energiją. Julius Sakalauskas, vienos iš SoliTek įmonių direktorius nori su jumis pasidalinti žiniomis.

Mums nevienodai šviečia

Į saulės energetiką pasinėrėme dar 2009-aisiais metais. Mes supratome, kad privalome kažką keisti šiame pasaulyje tam, kad mūsų vaikai augtų sveikesni, o pasaulis būtų nors kiek gražesnis. Elektros gamyba – viena iš pramonės šakų, pakankamai smarkiai teršianti aplinką. Tad norėjome padaryti kažką, kas padėtų pasauliui lengviau kvėpuoti. Saulės energija yra viena švariausių energijų, kurias žmonija išmoko suvaldyti. Išmokome ir mes. Bedradarbiaudami su viso pasaulio universitetais, randame sprendimų, kurie dar vakar atrodė neįmanomi. Ir tai nėra tik aplinkosaugos sprendimai – tai ir vis efektyvesnis saulės energijos išnaudojimas. Mes dirbame kasdien tam, kad saulės energetikos progresas nesustotų. Dirbame tam, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų džiaugtis švaresne aplinka. Dirbame tam, kad jūs galėtumėte gauti kuo efektyvesnį saulės energetikos sprendimą. Ir mokomės pagauti saulę taip, kaip niekas jos negaudė. Tam, kad jūs galėtumėte naudotis naujausiomis technologijomis jau šiandien.
Kodėl? Nes mums nevienodai šviečia

Kiek kainuoja?

Mūsų dažnai klausia – kiek kainuoja saulės elektrinė? Galime atsakyti paprastai – tiek, kiek jūs mokėtumėte už elektrą artimiausius 10-12 metų. O įvertinus artimiausius planus kelti elektros kainą 20 proc., tai žiūrėk ir 8-9 metai gaunasi. Jeigu pretenduosite į ES paramą, dar trečdalį atimkit. Kiek vidutiniškai mokėtumėt už elektrą 6 metus? Tiek ir galėtų kainuoti jūsų saulės elektrinė.
Žinoma, dėl techninių niuansų pradėti galvoti apie saulės elektrinę verta, jeigu vidutiniškai sunaudojate bent 250 kWh per mėnesį. Elektrinės dydis, galingumas, o tuo pačiu ir kaina labai priklauso nuo jūsų suvartojamos elektros kiekio, stogo dangos, šlaito kampo, pasirinktos įrangos, medžių šalia ir daugybės kitų dalykų. Bet už tat namo vertė kyla iškart. Ir turbūt daugiau negu pati saulės elektrinė kainuoja.
Norite sužinoti tikslią kainą? Kreipkitės dabar.